Apie bites

Bitė, arba naminė bitė - vienas iš daugiausiai auginamų vabzdžių ir žinomų nuo neatmenamų laikų. Bitės giminingos vapsvoms. Manoma jog skirtingai nuo dabartinių bičių jų tolimi protėviai buvo kitus vabzdžius medžiojantys plėšrūnai.

Istorija

Medunešės bitės išsivystė maždaug prieš 15 mln metų. Į Pabaltijį naminės bitės atskrido iš Ispanijos, pasirraukus paskutiniajam ledynui, maždaug priš 5,5-6 tūkst. Metų, kai išplito šilumamėgiai augalai: liepos, tuopos, ir kiti, suteikę bitėms buveinę (dreves) ir maistą.

Kaip seniai žmogus pradėjo bičių medumi naudotis, sunku pasakyti. Netoli Ispanijos miestelio Bikorpo, greta Valensijos, kalnuose urve ant sienos rastas piešinys, vaizduojantis, kaip žmogus su indu rankoje lipa prie bičių. Bitės aplink jį skraido, o žmogus dūmais rūkina. Mokslininkai spėja, kad prieš 15 tūkst. metų tame urve žmogus gyveno. Vadinasi, jau prieš 15 tūkst. metų žmogus naudojosi bičių medumi ir vartojo dūmus apsigynimui nuo bičių. Žiūrint į kopiančio žmogaus išvaizdą, galima spėti, kad tai moteris. Taigi, žiloje senovėje bites kopinėjo ir moterys.

Seniausios rašytinės žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką mūsų krašte siekia XIII a. Bet X-XI a. stambiausias Europos ir Azijos prekybos centras buvo Gotlando sala Baltijos jūroje, į ją iš Rusijos buvo vežami kailiai, medus ir vaškas, todėl lietuviai, gyvenę prie tokio svarbaus kelio, turėjo prekiauti jau tuo metu. Enciklopediniais duomenimis prūsai, lietuviai, kuršiai ir gudai jau mokėjo bažnytines duokles medumi bei vašku.

Bitininkystės istorijoje išskiriami 4 laikotarpiai:
1. Medžioklinė bitininkystė
2. Drevinė arba bortinė bitininkystė
3. Pasodybinė bitininkystė
4. Rėminė bitininkystė

Bičių šeimos nariai

Bičių šeimą sudaro motina, bitės darbininkės ir tranai . Vasarą šeimoje būna įvairių vystymosi stadijų perų.

Motina - stambiausia iš visų šeimos narių. Jos kūno ilgis - 20-25 mm. Motina išgyvena iki 5 metų. Daugiausia kiaušinėlių sudeda antraisiais gyvenimo metais. Kai motina deda kiauginėlius, bitės darbininkės ją nuolat prižiūri, maitina labai baltymingu maistu - bičių pieneliu, kurį pačios gamina.

Motina - vienintelė šeimoje visiškai išsivysčiusi patelė, galinti dėti apvaisintus ir neapvaisintus kiaušinėlius, priklausomai nuo korio akelių rūšies.

Tranai - patinai. Normaliose šeimose vasaros pabaigoje, pasibaigus medunešiui (ir vasarą), bitės išveja tranus. Jie paliekami tik šeimose, kuriose nėra vaisingos motinos: Čia jie gali išgyventi ir iki pavasario. Tranų buvimas rudenį bičių šeimoje paprastai reiškia, kad šeimą ištiko nesėkmė - joje arba visai nėra motinos, arba ji nevaisinga.

Bitės darbininkės - patelės, turinčios neišsivysčiusius lyties organus: jos smulkesnės už motiną ir tranus. Jų gyvenimo trukmė prikiauso nuo sąlygų, kuriomis gyvena ir dirba: pavasarį stipriose, sveikose šeimose bitės vidutiniškai gyvena 28-32 dienas, o silpnose, kuriose bičių mažai ir gyvenimo sqlygos ne tokios palankios - trumpiau. Vasarą stipriose šeimose bitės išgyvena apie 35 dienas, o žiemojimo laikotarpiu per žiemą. Kinta ir bičių darbininkių kiekis šeimoje: pavasario sulaukia iki 15-20 trūkst.; vasarą - 40-60 tūkst., rudeniop vėl sumažėja iki 20-25 tūkst. Visus darbus, kad bičių šeima galėtų gyventi ir daugintis, atlieka bitės darbininkės. Darbo pasidalijimas prikiauso nuo bičių amžiaus.

Supaprastintai bičių darbai atrodytų taip: tris savaites vystosi; tris - avilio bitės ir likusias tris - lauko bitės rinkėjos. Bičių darbai renkant maistą priklauso nuo šeimos būklės ir medunešio pobūdžio: juo daugiau šeimoje perų, tuo daugiau bitės neša žiedadulkių, juo geresnis medunešis gamtoje, tuo labiau bitės renka žiedų ar lipčinį nektarą. Optimaliausia, kai šeimoje 2/3 avilio bičių. Aprašyta darbų tvarka keičasi ir dėl daugelio kitų priežasčių: jeigu, pavyzdžiui, šeimoje žūsta daug lauko bičių, tai jaunosios pradeda intensyviau skraidyti maisto nesulaukusios 14 dienų amžiaus.